Veronika Klimenkienė

Esu Veronika, psichologė, psichoterapeutė bei trijų vaikų mama, todėl iššūkiai, susiję su tėvyste, man artimai pažįstami. Tapimas tėvais dažnai supurto nusistovėjusį gyvenimą iš pamatų. Būna momentų, kai jaučiamės tarsi praradę asmeninę kontrolę. Suvokiame, kiek daug negalime numatyti, suplanuoti, o dažnai ir mūsų lūkesčiai neatitinka realybės.

Tuomet gali kilti nerimas, pyktis, kaltė, gėda, prieštaringų jausmų – liūdime, nors, atrodo, turėtume džiaugtis. Gali kilti dvejonių, ar su vaikais elgiamės tinkamai, neužtikrintumo, ar tikrai esame geri tėvai. Neramu gali būti ir dėl paties vaiko emocinių reakcijų ar pasikartojančio netinkamo elgesio, adaptacinių sunkumų ugdymo įstaigose, bendravimo sunkumų šeimoje. Psichologo konsultacijos metu, kartu stengiamės atrasti priežastis, slypinčias už vienokio ar kitokio vaiko elgesio, jo emocinių reakcijų. Kartu ieškome naujų bendravimo ir elgesio būdų, kad tiek vaikui, tiek ir visai šeimai gyventi taptų lengviau.

Konsultuodama vaikus taikau žaidimų terapijos technikas, įtraukiu ir meno terapijos elementus. Laikausi į vaiką orientuoto požiūrio.

Konsultuoju ir tėvus, atvykstančius dėl savo pačių emocinių sunkumų. 

Psichoterapinis procesas - tarsi kelias, kurio pradžioje nežinome ką atrasime jo pabaigoje. Kad juo žengti reikia atvirumo, drąsos, abipusio pasitikėjimo. Ne visada tai lengva, tačiau kelio pabaigoje laukia prasmingi atradimai. Dirbdama remuosi kognityvinės ir elgesio terapijos modeliais. Laikausi požiūrio, jog tai, kaip mes jaučiamės, kas vyksta mūsų kūne, ką mąstome ir kaip elgiamės yra glaudžiai susiję tarpusavyje. Kartais reikia pamėginti pažvelgti kitu kampu, nes mintys neretai turi didesnę įtaką tam kaip mes jaučiamės, nei realūs įvykiai, vykstantys aplink mus. O kartais verta žengti pirmą mažą žingsnelį ir pradėti elgtis kitaip ir visa pradeda judėti norimų pokyčių link. 

Susitikimų metu taip pat taikau mindfulnes technikas, integruoju schemų terapijos, į vaizduotę ir kūną orientuotus terapinius metodus.